Ir žiema mums nebaisi

Jau daugelį metų Kaišiadorių lopšelio – darželio „Spindulys“ vaikučiams diegiamos mūsų tautos etnokultūrinės vertybės. Todėl ir švenčiame tradicines etnines šventes, kurios padeda prisiminti ir pasidžiaugti tuo, ką šiuolaikinis žmogus kartais „pameta“ laiko tėkmėje.

Ankstų vasario 13 d. rytą praeivių akys krypo į lopšelio - darželio „Spindulys“ kiemą. Čia skambėjo muzika, persirengėlių kalbos ir juokas bei būrimai. Tas šurmulys skelbė smagiausios žiemos pabaigos šventės – Užgavėnių – pradžią.  Vaikus bei tėvelius prie vartų  pasitiko šmaikščios čigonės, šaukštais ir puodais barškinančios šeimininkės, liaudiška muzika. Pradžioje vaikų  veideliuose atsispindėjo sumišimas ir net išgąstis, bet persirengėliams juos pakalbinus, lūpose sužibdavo šypsena.

Vidurdienį šventė užvirė ir darželio kieme. Varant žiemą iš kiemo neapseita be tradicinių Užgavėnių personažų. Čia ir arklys prabėgo, ir gervė snapu pažnaibė bei vandens pašlakstė, ir čigonėlės pabūrė sėkmingą rytojų, ir ožys ragelius parodė neklaužadoms. O kaip Užgavėnės be Kanapinio ir Lašininio kovos? Gerai įmitęs per žiemą Lašininis su būriu pagalbininkų virvės traukime neįveikė Kanapinio. Triumfavo Kanapinis, taip parodydamas, jog žiemai jau reikia trauktis iš mūsų kiemų, jog jau visi laukia šilumos ir gaivaus pavasario. O ant lopšelio darželio kieme stūksančio kalnelio  ir Morė buvo sudeginta kartu su visomis žiemos blogybėmis.

Vaikus labai pradžiugino ir netikėta pramoga: jodinėjimas žirgu Klajūnu, kuris su savo šeimininke Marta Kardoke atvyko iš žirgyno „Juodasis Klajūnas“.  Vaikai pamatė gyvą žirgą, galėjo jį paglostyti, pajodinėti, o atsidėkodami žirgeliui už kantrybę - pašerti jį obuoliais.

Smagiai pašokę, padainavę bei pažaidę ir Užgavėnių pagrindinį patiekalą-blynus, visi ragavo noriai. Juk šią dieną reikia daug ir sočiai valgyti, kad metai būtų sotūs ir turtingi.

Štai taip spinduliečiai palydėjo žiemą iš kiemo ir kantriai laukia pavasario.

Auklėtoja Rita Tatol